pradi
 

















 
 
 
 
 Popieiaus Benedikto XVI apsilankymas Turkijoje
 
 (KAP) Lapkriio 28 – gruodio 1 d. popieius Benediktas XVI lanksi Turkijoje. Prie ivykdamas popieius pareik, kad jo kelion yra ne politin, bet pastoracin. Jis trokts prisidti prie kultr bei religij tarpusavio dialogo ir supratimo ir taip skatinti susitaikym. Popieius pabr didel simbolin vert, tenkani jo susitikimui su Konstantinopolio patriarchu Bartolomjumi I.

Lapkriio 28 d.

Ankaros oro uoste popiei sutiko Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas. Susitikimas su Erdoganu program buvo trauktas paskutin minut. Ikart po to Turkijos ministras pirmininkas iskrido NATO susitikim Rygoje.

Madaug ketvirt valandos truks popieiaus susitikimas su Erdoganu vyko oro uosto svarbi asmen centre. Po susitikimo Turkijos ministras pirmininkas iniasklaidos atstovams pareik, jog popieius pritaris jo alies stojimui Europos Sjung. Jis pats pras popieiaus, kad Vatikanas paremt Turkijos stojim ES. Popieius jam atsaks, kad Vatikanas ness politin instancija, taiau Turkijos stojimui pritaris. Turkijos ministras pirmininkas taip pat sak, jog popieius idsts jam savo poir islam ir perdavs svarbi ini, jog jis islam laiks „taikos religija“.

Po susitikimo su Erdoganu popieius Benediktas XVI nuvyko Atatiurko muziej. Mustafos Kelmalio Atatiurko („turk tvo“), iuolaikins Turkijos Respublikos steigjo ir pirmojo prezidento, kapas yra 25 km u Ankaros. Ten popieius buvo pasveikintas sargybos komendanto ir prie karst padjo gli puokt. Po to Benediktas XVI apsilank „Nacionalins sutarties bokto“ salje, kur Aukso knyg ra tokius odius: „Šioje alyje, kurioje susitinka vairios religijos ir kultros ir kuri kaip tiltas jungia Azij ir Europ, mielai pritariu Respublikos steigjo odiams: Taika tvynje – taika pasaulyje“.

Vliau Ankaroje Benediktas XVI buvo priimtas Turkijos valstybs prezidento Ahmeto Necdeto Sezero. Prezidentas savo rezidencijoje pasveikino popiei nuoirdiu rankos paspaudimu. Po to Sezeras ir Benediktas XVI pasitrauk prezidento kabinet pasikalbti.

Po apsilankymo pas Turkijos prezident popieius Ankaroje susitiko su Turkijos valstybins religijos reikal tarnybos vadovu prof. Ali Bardakoglu. Susitikime taip pat dalyvavo Ankaros ir Stambulo didysis muftijus. Pokalbio pradioje Benediktas XVI primin Vatikano II Susirinkimo nutarimus, kuriais Katalik Banyia atvert nauj santyki su kitomis religijomis puslap. Popieius ragino krikioni ir musulmon dialog pltoti kaip nuoirdius mainus tarp draug. Cituodamas popiei Jon XXIII, Benediktas XVI pasak: „A myliu turkus“. Jis ragino dialogo tarp religij bei kultr imtis su optimizmu ir viltimi. Krikionys ir musulmonai turi irti bei stiprinti juos vienijant sait, siekdami taikos, laisvs, socialinio teisingumo ir moralini vertybi vis moni labui.

Pirmoji vizito diena baigta susitikimu su diplomat korpusu Ankaroje. Kreipdamasis apatalikojoje nunciatroje susirinkusius diplomatus, popieius pareik atvyks Turkij „kaip dialogo ir taikos draugas ir apatalas“. Banyia, pasak jo, trokta bendradarbiauti su visomis religijomis, pirmiausia musulmonais, ir drauge su jomis skatinti taik ir laisv, socialin teisingum ir moralines vertybes. Jis puoseljs viltis, kad jo kelion Turkij duosianti „gausi vaisi“. Popieius vl akcentavo autentiko dialogo tarp religij btinyb. Toks dialogas leist religijoms geriau viena kit painti bei gerbti ir per tai tinkamiau tarnauti tauriausiam mogaus tikslui – Dievo ir tikrosios laims paiekai.

Diplomat korpuso vicedekanas, Libano pasiuntinys Georges‘as Siamas sveikindamas popieius sak, kad jo vizito laikas kaip niekada tinkamas. Turkija jau ne vien imtmet siekia skirtingoms etninms grupms, religijos bei kultroms priklausani moni sugyvenimo. Ir iandien vyriausyb aktyviai stengiasi „veikti vis platesnius Rytus ir Vakarus, krikionyb ir islam skirianius griovius“.

Lapkriio 29 d.

Ši dien popieius Benediktas XVI aukojo v. Miias keturis kilometrus nuo Efezo nutolusios Marijos ventovs Meryem Ana Evil (Motinos Marijos Namai) banyioje. Šv. Miiose, kuri metu popieius norjo perteikti visuotins Banyios artum nedidelei krikioni maumai, dalyvavo apie 500 tikinij.

Šventojo Sosto duomenimis, Turkijoje gyvena 32 tkst. katalik, sudarani 0,04 proc. vis gyventoj. 99 proc. i 75 milijon gyventoj ipasta islam. Katalikus globoja 6 vyskupai, 13 kunig, 4 nuolatiniai diakonai, 13 broli vienuoli bei 86 seserys vienuls, 8 misionieriai pasaulieiai bei 28 katechetai. Šalyje veikia 47 parapijos. Katalik Banyia Turkijoje iandien neturi jokio teisinio statuso.

Vakare popieius Benediktas XVI ir patriarchas Bartolomjus I pradjo savo susitikim malda Šv. Jurgio katedroje, patriarcho rezidencijoje Fanare. Popieius ir patriarchas kartu eng katedr. Choras sugiedojo antifonas Romos globjo Petro ir Pauliaus bei Konstantinopolio Banyios globjo Andriejaus garbei. Po bendros maldos „Tve ms“ Benediktas XVI ir Bartolomjus I perskait savo sveikinimus.

Popieius savo kreipimesi pabr ekumenin susitikimo reikm ir patvirtino sipareigojim darbuotis katalik ir ortodoks vienybs labui. Jis auktai vertino „drs apsisprendim“ panaikinti abipusius 1054 m. pasmerkimus. 1965 m. tai ikilmingai padar popieius Paulius VI ir patriarchas Atenagoras I. Nuo tada nauji Romos ir Konstantinopolio santykiai rmsi meile. Popieius pabrtinai atkreip dmes banytin Turkijos istorij. „Diaugiuosi bdamas alyje, taip artimai susijusioje su krikionikuoju tikjimu“, – sak Benediktas XVI. Nuo apatal laik krikionikosios iandiens Turkijos bendruomens turjusios daug kankini, teolog, dvasini ganytoj, vienuoli ir vent vyr bei moter. Kaip ikilius iandieni patriarch pirmtakus ir „garbingus utarjus“ popieius paminjo ir Katalik Banyioje kaip ventuosius bei Banyios mokytojus gerbiamus v. Grigali Nazianziet ir v. Jon Auksaburn. J prie 800 met po Konstantinopolio apiplimo Vakaruose atsidrusius palaikus, dabar besiilsinius Šv. Jurgio banyioje, 2004 m. Bartolomjui I grino popieius Jonas Paulius II. Benediktas XVI taip pat primin septynis iandiens vakar Turkijos teritorijoje vykusius ekumeninius Susirinkimus, kuri nutarimai, pripastami ir ortodoks, ir katalik, „yra ilgalaiks gairs ir rodykls ms kelyje visik vienyb“.

Kreipdamasis popiei, Bartolomjus I sak, kad popieius ir ekumeninis patriarchas kaip senosios ir naujosios Romos vyskup pdiniai „vienodai atsakingi“ u ingsnius Jzaus sakymo, kad mokiniai bt viena, vykdymo linkme. „Priimame Jus, pirmkart besilankant iame mieste, lygiai taip pat nuoirdiai kaip ms pirmtakai, ekumeniniai patriarchai Atenogoras I ir Dimitrijus I prim Js pirmtakus popieius Pauli VI ir Jon Pauli II“, – sak patriarchas. Šie „garbingi vyrai“ suvok „toki susitikim nekainojam vert ir neatidliotin btinyb“ kelyje susitaikym per „meils ir tiesos dialog“. Bartolomjus I primin savo metropolijos nepaprast vaidmen krikionybs istorijoje. ia apatalas Andriejus steig Banyi, „ventasis, apatalams prilygstantis imperatorius Konstantinas Didysis“ kr naujj Rom, ia vyko didieji ankstyvosios Banyios susirinkimai tikjimo ipainimui suformuluoti. ia „kankiniai ir ventieji, vyskupai ir vienuoliai, teologai ir mokytojai“ kartu su „gausybe liudytoj“ ipaino ortodoksinio tikjimo ties. Patriarchas ypa pabr jo dviej pirmtak – v. Grigaliaus Nazianzieio ir v. Jono Auksaburnio – grinim prie dvejus metus. Jonas Paulius II, jo odiais, ess vertas „amino atminimo“.

Po to popieius ir patriarchas nujo abi ventoves, kuriose laikomi Grigaliaus Nazianzieio ir Jono Auksaburnio palaikai, ir trumpai pasimeld. Ikart po pamald buvo surengtas popieiaus primimas Bartolomjaus I rezidencijoje.

Lapkriio 30 d.

Ši dien popieius Benediktas XVI kaip sveias dalyvavo ikilmingoje ortodoks liturgijoje Šv. Jurgio katedroje Šv. Andriejaus vents proga. Benediktas XVI katedroje um garbing viet prieais ventimui vadovavusio ekumeninio patriarcho Bartolomjaus I sost. Šventimo pradioje patriarchas prie jimo katedr popiei pasveikino broliku buiniu, kaip prasta tik tarp ortodoks hierarch.

Per pamoksl ekumeninis patriarchas paragino toliau engti keliu, vedaniu Banyios vienybs link. „Meldiams, kad ateit diena, kai bus vl visikai atkurta sakramentin bendryst“, – sak Bartolomjus I. Kartu jis dar kart pasidiaug popieiaus apsilankymu. Benedikto XVI dalyvavimas pamaldose ess Dievo palaiminimo enklas. Kartu tai rodo bendr vali nenukrypstamai, „meils ir itikimybs Evangelijos ir Tradicijos tiesai dvasia“ tsti kelion iki „visikos ms Banyi bendrysts atkrimo“. Pamokslo pradioje patriarchas pabr liturgijos reikm. Kiekvienas dievikosios liturgijos ventimas yra „galinga ir kvepianti dangaus ir istorijos koncelebracija“. Ortodoks liturgija esanti mistinis patyrimas, kad „Kristus buvo, yra ir visada bus tarp ms“.

Liturgijos ventimo pabaigoje Bartolomjus I teik popieiui Epiro Graikijoje srityje ileist brang XIX a. pradios Biblijos egzempliori. Benediktas XVI padovanojo taur ir paten. Po pamald Benediktas XVI ir Bartolomjus I kartu suteik palaiminim. Popieius tar laiminimo formul lotynikai, patriarchas giedodamas vert j graik kalb. Po liturgijos ventimo tars od Benediktas XVI kviet pltoti visik vis krikioni vienyb orientuot dialog siekiant pasauliui tikinamai liudyti Dievo meil.

Po pamald Benediktas XVI ir Bartolomjus I Sosto salje ikilmingai pasira bendr pareikim, kuriame pabriama btinyb veikti Banyios susiskaldym ir sekuliarizacijos bei konflikt akivaizdoje bendromis jgomis skatinti krikioniksias vertybes. Pareikime taip pat nedviprasmikai reikalaujama religini bei kultrini maum apsaugos ir pastang taikai Artimuosiuose Rytuose pasiekti. Pareikim pranczikai perskait Popieikosios krikioni vienybs prezidentas kardinolas Walteris Kasperis, anglikai – Pergamono metropolitas Joanis (Zizioulas).

Vliau popieius Benediktas XVI aplank Hagia Sophia Stambule. Kadaise didiausia krikionijos banyia nuo 1453 m. buvo osman imperijos meet, o iandien paversta muziejumi. Popieiaus ekskursija po miliniku kupolu truko 35 minutes. Statinio ypatybes popieiui aikino muziejaus direktorius. Benediktas XVI apirjo atidengtas mozaikas su Kristaus ir Dievo Motinos vaizdais, taiau, prieingai negu ia lanksis popieius Paulius VI, nepadar joki mald rodani judesi.

Popieius lanksi „Mlynojoje meetje“. ia j pasitiko Bosforo didysis muftijus prof. Mustafa Cagrici. Prie jimo Benediktas XVI, kaip ir kiti lankytojai, nusiav batus. Muftijus padkojo popieiui, jog is gins „tvirtus principus“: „Esame jums dkingi, kad prieinats morals nuosmukiui“. Musulmonai, pasak muftijaus, „laimingi“ dl popieiaus apsilankymo „Mlynojoje meetje“. Cituodamas i Aristotelio „Nikomacho etikos“, muftijus pasak: „Viena kregd dar nereikia pavasario“. Taiau i pirmoji kregd kartu esanti daug adantis pranaingas „taikos meto“ enklas. Apirj meet, popieius ir didysis muftijus pastarojo kvietimu kartu tyliai pasimeld.

Po to popieius Benediktas XVI susitiko su armn apatalikuoju Konstantinopolio patriarchu Mesrobu II. Armn apatalikoji Banyia iuo metu yra didiausia krikioni bendruomen Turkijoje. Per pamaldas patriarchinje katedroje popieius apgailestavo dl susiskaldiusios krikionijos keliamo „papiktinimo“ ir ragino kuo skubiau ugydyti persiskyrimo aizdas. Benediktas XVI netiesiogiai usimin apie armn genocid: armn tauta, pasak jo, liudijusi savo tikjim „danai labai tragikomis aplinkybmis“, kaip, pavyzdiui, iame imtmetyje. Susitikim popieius pavadino „daugiau negu vien paprastu ekumeninio mandagumo ir draugysts gestu“. Jis ess visikos krikioni vienybs bendros vilties enklas. Banyios susiskaldym jis pavadino tragiku ir akivaizdiai prietaraujaniu Dievo valiai. Tai kenkia veniausiam krikionybs reikalui – Evangelijos skelbimui. O juk Kristus savo gyvyb atidavs u tai, kad nugriaut skirianias sienas.

Treioji vizito diena baigta susitikimais su sir ortodoks metropolitu bei didiuoju Turkijos rabinu ir vakariene su Katalik vyskup konferencijos nariais. Po to dar susitikta su madaug 150 katalik jaunuoli, kurie delegatros sode pagiedojo banytini giesmi ir padainavo turk liaudies dain.

Gruodio 1 d.

Popieius Benediktas XVI ubaig savo apsilankym Turkijoje v. Miiomis Stambulo katalikikoje Šventosios Dvasios katedroje. Pamaldas vl enklino raginimai siekti krikioni vienybs. Kaip garbs sveiai dalyvavo ekumeninis patriarchas Bartolomjus I, armn apatalikasis Konstantinopolio patriarchas Mesrobas II, sir ortodoks metropolitas Mar Filüksenas, kiti aukti krikionikj Banyi ir miesto atstovai.

Per pamoksl Benediktas XVI i naujo paragino imtis ekumenini pastang. Jonas Paulius II 1979 m. ioje katedroje ireiks vilt, kad naujasis tkstantmetis jau atrasis suvienyt Banyi. „Ši viltis dar netapo tikrove, taiau popieius vis trokta pamatyti j isipildiusi“. Ekumenizmui visuose banytiniuose reikaluose teiktina pirmenyb. N viena Banyia neturinti priiminti sprendim, prieing vienybs trokimui ar jai kenkiani. Benediktas XVI ragino krikionis ir sunkiomis aplinkybmis ipainti savo tikjim. Banyiai nerpi valdia ar turtai, jos uduotis skelbti Krist. „Js inote, kad Banyia niekam nenori ko nors primesti, ji tik prao leisti laisvai gyventi, kad galt rodyti t, kurio negali slpti, – Jz Krist“, – sak popieius. Jis taip pat usimin apie katalik padt Turkijoje, kur jie savo kasdienybe dalijasi su musulmonais. Katalikai turt bti jautrs „alkstantiems teisingumo, taikos, orumo ir pagarbos sau ir savo broliams bei seserims“. Pamokslo pabaigoje popieius pabrtinai auksi nauj Sekmini: „Atsisk, o Viepatie, savo Šventj Dvasi visai Banyiai, kad ji gyvent kiekviename jos naryje ir padaryt juos tavo Evangelijos aukliais“.

Stambulo apatalikasis vikaras vyskupas Louis Pelatre padkojo popieiui u jo apsilankym ir palaikym. Tai maai kaimenei buv palaiminimas ir paguoda. Kad ir bdami negauss, ios alies katalikai stengiasi pltoti turk visuomenje karitatyvin bei socialin veikl ir prisidti prie bendrosios gerovs. Palaiminim v. Mii pabaigoje graikikai suteik Bartolomjus I, lotynikai – Benediktas XVI.

Šv. Miiomis baigsi oficiali popieiaus apsilankymo programa. Keturi dien vizitas buvo penktoji Benedikto XVI kelion usien ir pirmoji musulmonik al. Oro uoste popiei Benedikt XVI ilydjo aukti miesto ir regiono politikos veikjai. Atsisveikindamas popieius pasak: „Savo irdyje jauiu gil dkingum, o dalis mano irdies ir pasilieka Stambule“. Jis puoseljs vilt, kad jo apsilankymas paliksis draugysts tarp taut ir religij enkl bei ilaikysis teigiam poveik ir jam ivykus.

„Banyios inios“
katalikai.lt
  
 
   
Apie naujien grupes 
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi